O ar atspėsi – kas?

Aš suksiuosi ratu su mėlynais drugeliais,
Sudegsiu auksaspalvių medžių glėbyje.
Ir būsiu tuo, ką tau labiausiai gelia, -
Per kančią ir per skausmą išgydysiu tave.

Aš būsiu tau žiauri, kaip tirštos miglos rudenio,
Bet saugosiu slapčia, netgi nežinant tau.
Net ir tuomet, kai sėlins gūdžios sutemos,
Tavam pasauly bus kur kas šviesiau.

Tik tu nepyk, jei nieko nedarysiu,
Jei slėpsiuos soduos ar miškuos.
Žinok – su lietumi iškrisiu...
... Iškrisiu lietumi pavasario žieduos...