Rudens voreli, pavargai?
Ant lauko draikosi plaukai,
O tu surišti negali...
Gal net vąšelio neturi?
Ruduo ant slenksčio prarajos,
Tuoj šlapdriba laukais atjos.
Tau rugiagėlių mėlynų
Puokštelę atminčiai skinu.
Trumpa diena ir dar juosva,
O vėjas kaukia lyg šuva.
Pririšt jį noris būtinai,
Kai tolsta į pietus sparnai.
Lietutis atšniokščia dusliai,
Jau ant balučių raibuliai.
Tirštėja, bąla net rasa,
Ir virpa drebulė basa.
Laukai nuobodūs, nes tušti.
Ak, kaip pabodo ši liūtis!
O sapnuose regiu baltos
Žemužės veidą nuolatos.