vėl tu

Grįžti kaip visada -
su pirmosiom liūtim.
Dabar jau tikrai arti.
Šypsais, kuteni paširdžius
neištartas.
Šaltas vanduo semia
kulkšnis -
basomis ganai mažyčius
verpetus,
tie vis įsuka
kokią relikviją:
skylėtą viešojo transporto bilietą,
sapno nuotrupą
ar šiaip
anekdotą iš senų laikų.
Nusisuki - žvynuota
nugara monetom blizga.
Ir toks brangus
man rodaisi...
krypteli - auksas,
krypteli - sidabras.
Negaliu apsispręsti.
O tu braidai baisiausiai
susikaupęs,
lyg ieškodamas vandeny
savo paties priežasčių.

Žuviškos prigimties esi,
liūdesy,
ne žmogiškos.