Viljamo gyvenimas

Viljamas paprastas vaikas kaip ir mes visi. Bet, deja, jis rengiasi purvinais rūbais ir pas jį ne koks kvapas sklinda iš burnos. Dauguma bendraklasių jo vengia ir galvoja – „jis ką, mamos neturi?“
Jis turi mamą, kuri juo gali rūpintis, tai reiškia: skalbti rūbus, gaminti valgį, prižiūrėti jį – tai yra ar neserga ar nieko jam neskauda – nes vaikas gali pratylėti apie skausmą ne tik esantį išorėje, bet slypintį jo širdyje. Mama be galo turi mylėti Viljamą. Žinau, jog jis gyvena su savo broliuku ir su mama. Jo tėvai, deja, išsiskyrę. Taip dažnai būna šeimoje, bet aš manau, jog jie prasilaikys dar ilgai, nepaisant to, kad nėra šalia suaugusio ir stipraus vyro.
Neseniai sužinojau, kad jo mama kartais vartoja alkoholį. Tai turbūt stipriai veikia Viljamą ir jo broliuką, nes jie gyvena tryse ir vaikams būna baugu, kai jie lieka vieni namuose. Taigi tai tikras siaubas – tavo mama geria! Jiems nesaugu, nes berniukai nežino: ar mama iš darbo grįš, ar iš baro su alaus buteliu?
Štai vieną dieną eidamas iš mokyklos maždaug apie trečią valandą pamačiau prie mažos parduotuvėlės – Viljamo mama ėjo su vyriškiu pas save į namus. Man kilo klausimas, ar tai jos vaikinas, ar tai tik pažįstamas? Taip aš juos mačiau vis dažniau ir dažniau kartu, ir galima sakyt, vos ne toje pačioje vietoje. Aš viską supratau – ten jos vaikinas. Viljamo motinai buvo trisdešimt penkeri metai, o tam vyriškiui atrodė gal kokie trisdešimt treji. Jis buvo aukštas, liesas, juodais plaukais ir visą laiką rengdavosi gražiais ir puošniais drabužiais. Aš nudžiugau, jog jis ne vienas iš tų, kurie sėdi pakrūmy ir geria džiūgaudami, jog rado už ką nusipirkti sau alaus.
Po kelių dienų mačiau kaip ir Viljamo motiną ir pats Viljamas su broliuku ėjo prie tos pačios parduotuvėlės, bet ne su tokias bjauriais drabužiais, o atvirkščiai – gražiai pasipuošę. Ten privažiavo lengvasis automobilis ir jie įsėdo. Kai jie dar tik lipo į vidų, aš pamačiau, kad ten už vairo tas liesas, juodaplaukis vyras. Supratau – jų gyvenimas atgyja iš naujo.
Štai prabėgo metai. Aš vėl pamačiau Viljamą. Jis jau gyveno Anglijoje, o per atostogas dažnai čia atvažiuodavo į Italiją. Viljamas nebuvo su tais purvinais rūbais kaip anksčiau, o buvo pasipuošęs, kaip džentelmenas. Jis savo draugams pasakojo kaip jo motina susituokė su Džeimsu – tai vaikinas su kuriuo ji susitikinėjo. Koks pas juos gražus namas ir panašiai. Man vos širdis neiššoko iš laimės, kad per vienerius metus jų gyvenimas pakrypo iš tos tragiškos pusės į kupiną laimės pusę.