Einu
skaičiuoju raudonus paltus
galvoju ar nepaskubėti
paskubu - niksteliu koją
šlubčioju, geriau
būčiau pagalvojusi apie skėtį
nes lyja. Tiek to, tikriausiai
raudoni paltai sunkiau
ištveria šlapdribas
rūką tamsą velniop juos.
Einu toliau
nieko nebeskaičiuoju
nieko neskauda bet
stumdosi visos
bespalvės striukės lyg
regbio puolėjai
prospekto žiurkės
(ne jūs, ne, netyčia išsprūdo)
einu (eik eik!) pasitikrinu
keliose vitrinose kaip
atrodau - nieko, visai nieko,
labai netgi nieko, jeigu
dažniau kartosiu - galop
iš tiesų patikėsiu, gal net -
kaip mėgsta sakyt holivude -
toli eisiu...