lėtai...

2009 11 24
Lėtai...

Lėtai...

Lėtai..

Nuo medžio krenta lašas,
Tas garsas papuošia ąsotį.

Lėtai...

Išsprūsta žvilgsnis tau tarp rankų,
Kur kalasi mažučiai pumpurai.
Aš droviai žvilgčioju į tavo krūtį,

O tu rausti balsvai.

Ant tako mėtosi ąsotis jau neliestas
Senai, o tu su savo ledinėm kojom
Vistiek žavi mane labai.

Lėtai...

Aš nubraukiu nuo stalo dulkių guolį,
Kuris nuo pernai liko namelį miško
Apleistam ir palengva tave aš išsiubuoju,
Kaip laikrodį su surūdijusia delčia.

Kalasi ledinės gniūžtės man ant delno
Paskui ant kito, kai nurengiu ir uždegu
Žvakes, tave įžiebti reikia laiko,
Nes, tai nelengva paslapčia.

Prieš daugel metų pažadėjau vesti,
Todėl veduos lėtai tave, kur šitaip
Plakas bangos mums į strėnas ir
Kur pasijaučiam lengvai...

Užmiegam, aplinkui ošia miškas
Ir brazdina senas duris, žvakidės
Liepsnos virpa, o ant sienų šoka
Šešėliai mirę mums tarp kojų.

Lengvai, kaip pienės pūkas miršta,
Taip sudega lengvai naktis ir ant
Tavųjų pirštų užsimetusi anglis
Dabar trobelę tepa alkiu prisiminimų
                              Ant sudėvėtos drobės...