Aš noriu trupučio pavasario.
Nedaug – nenoriu pasirodyti godi.
Man duokit tik riekutę saulės
Ir gabaliuką žydinčių gėlių pievos.
Man nereikia didelės vasaros.
Man duokit tik žiupsnelį sugrįžusių paukščių čiulbesio
Ir saujelę šiltučio lietaus.
Man tik reikia trupučio pavasario.
Visą rudenį pasilikit sau!
Man tik duokit sulig piršto galiuku,
Tik pauostyt pakalnučių kuokštelį.
Man juk daug nereikia – aš ne godi.
Dideliausią žiemą atiduodu jums.
Tik man duokit saują pavasario!