Dega ant delno raudonos ašaros, -
Šermukšnis dosniai man jų papylė.
Ruduo ateina, dargana nešinas,
Graudžiai dejuoja vėjo švilpynė.
Klykdamos gervės ilgesį barsto
Ant nuogo lauko ir tuščio tako,
Išsiskyrimo nerimą kartų
Krintantys medžių lapai mums seka..