Aldona JasienėŠviesus saulėlydis.
Vos matomas pėduotas takas ten,
Kur samanom apėjęs riedulys.
Švaru. Ir kvepia stingstančiais sakais.
Slogias mintis tuoj pasigauna vėjas.
Šilkinė prieblanda gesina skaudulius –
Užglosto besiblaškantį alsavimą.
O akys iš šešėlių piešia geidžiamus vaizdus.
Kai tampa geliančiai ilgu,
Paguoda dalosi gamta. Nes ji tikra.
Nes ji visad pulsuoja viltimi.
Išnykstant horizontui, tyliai miršta nerimas.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2009-11-19 21:49
Blogas komentaras Rodyti?
2009-11-22 00:23
Aha, ir aš gamtoje visad randu paguodą... :)
Išties gražiai ir teisingai parašėte :) Blogas komentaras Rodyti?
2009-11-20 15:46
gražiai, neperkrauta.
tik šitoj vietelėj: Paguoda dalosi gamta. Nes ji tikra. Nes ji visad pulsuoja viltimi. - galėtų likti tik: Paguoda dalosi gamta. Nes ji tikra. pulsuoja viltimi. nes šiek tiek užsikerta. :} Blogas komentaras Rodyti?
2009-11-20 12:10
Jūs savo eilėmis užglostote skausmą, ilgesį, nerimą. Skaičiau keletą kartų-labai patiko.
|
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |