Tamsų vakarą, kada užgęsta
Jau paskutinės šviesos languos,
Kai mėnuo ir vėl keliauja savo ratą,
Ir taip jauku šiltuos pataluos,
Kažkur tolumoj baugiai kaukia -
Ar vėjas, ar šuo - nežinia.
Ir per širdį ritas nejaukiai
Slogaus nujautimo banga.
Jau išbėgiojus sapnams,
Išgąsdintos akys ieško tamsoj -
Gal laukia kažkas šešėliuos tavęs.
Tik, štai, sugirgžda raktas spynoj,
Tyliai veriasi durys,
O tu, akis pridengęs ranka,
Pamatai - į tave šypsodama žiūri...
Ką tik sugrįžus mama.