Padarymas

Pasilenkiu, panardinu rankas į sniegą, po to atsitiesiu ir pirštais sulipdau sniego gniūžtę. Man gelia delnus, bet aš spaudau sniegą iš visų jėgų ir tą kietą šaltą daiktą paskui dar palaikau priglaudęs prie smilkinio. Paskui sviedžiu. Gniūžtė pataikė į langinę, vos neįlėkdama į kambarį pro atvirą langą. Tada nuo žemės pakeliu dar krūvelę sniego (kaip smagu, kad jis taip gerai limpa). Šį sykį ėmiau jį trupinti. Trupinau ir trupinau savo nušalusiais pirštais. Paskui tryniau šlapias rankas į kelnes pusbalsiu murmėdamas kažką. Tai labai beprasmiški veiksmai. Nemanau, kad reikėjo apie tai rašyti. Bet aš parašiau. Aš parašiau ir šito neištrinsi.