Ir dar. Domina, visgi, kuo gi "Gražus ir šis..." poniai Aldonai Jasienei, parašančiai geriau negu tai, kuo grožimasi". Nejaugi įžvelgiamas kažkoks grožis sakinuke "Iš neapsakyto grožio krašto"? Juk net ir gražus sakinys neatspindi jausmo, verčiančio jaudintis, įsijausti į prasmę žodžių ir džiaugtis arba vergti. O čia net pilki nereikšmingi žodeliukai sudelioti ne poetiškai, ne dainingai, ne lyriškai, netgi ne satyriškai ir netgi ne prozaiškai...O joj, ojojoj, kas "poetui" tam galvoj?..
Būtų suprantamiau jeigu būtų kalbama pagal minimą eilėraščio pavadinimą, kuo gi tas ypatingas "neapsakyto grožio kraštas"? Ir susigalvok, jau seniai, pilnametis vaikine, tikriausiai ir vidurinę baigęs, bet esi be specialybęs ir nepažįsti gyvenimo, nes ne pats sau užsidirbi pragyvenimui (dieve, duok, kad būtų kitaip), jeigu rašai: "Jau kalbasi kalnai, o upės tyliai šnabžda, kad tu labai graži iš neapsakyto grožio krašto." Tikrai, laimingas esi (tad kam, ta profesija?), kad supranti kaip kalnai kalbasi, upės tyliai šnabžda, kad merga iš neapsakyto grožio krašto, kurio tu nesi matęs, bet tiurlini nesąmones, ir patenkintas, ir kitiems siūlai paragauti neapsakyto grožio krašto, pyrago. O man tai visai neskanus, kadangi tas visas raštelis yra neraštingos asmenybės sudraikalotas. Nei takto, nei rakto - į skaitytojo širdį. Reikia mokytis...
apie eilėraštį: pirma strofa tokia gerai taupi, o paskutinė jau ir prižodžiauta (būčiau buvęs, būtų buvęs ir kt.)
nebereikėjo to "kad tu labai graži", užtektų kad iš to paties krašto :) bet išeitų trieilis. o gal tiesiog nebijokit, kitokios struktūros.
apie komentarą: jei jums eilėraštis kaip prisiminimas, tai nereiškia, kad skaitytojui tai ką nors reiškia. šiaip pati nemėgstu koreguoti, tiesiog nesikoreguoja, bet užsilaikymas prie senų eilių trukdo kurti naujas ir geresnes, manau. tikiuosi klystu.
sėkmės
Dar vienas senų laikų aidas :) . Man senas eiles taip norisi redaguoti ir tiuninguoti, bet to aš nedarau ,nes man kiekvienas žodžių junginys susijęs su tam tikru vaizdu ,jausmu kuriuos aš tuo metu įdėjau . Tai gaunasi jau nebe paprasta fonema o žodžiai kurie laiko savyje lyg kokia atmintinė užfiksuotus vaizdus, jausmus ir pan.