Padėjau skersą, ilgą ir storą
Brūkšnį ant asfalto baltą –
Padalinau pasaulį margą.
Trys lapai geltoni paliko
Kaboti ant medžio pliko.
Paliksiu juos Tau.
Dieną saulė, naktį žvaigždės
Juodame danguje, kaip baltos snaigės.
Myliu jas – paliksiu sau.
Margaspalviai žiedai darželio gėlių,
Nuo skaisčiai baltų iki mėlynai juodų...
Atveriu širdį ir jas Tau skiriu!
Gal ištrinsiu Tą brukšnį...
Sujunkim žvaigždes ir gėles!
Mylėkim viens kitą – gyvenkim džiaugsme!