Prasilenkimai

Mes ir vėl prasilenksime
Gatvėje, o gal prie kavinės,
Ar kokioje degalinėje perkant ledus.

Lygiai taip kaip
Prieš penkis šimtus metų
Prasilenkė mūsų laivai
Plukdydami indėnų auksą,
O gal vergus;

Lygiai kaip nuotykių ištroškę
Mūsų būties karavanai prasilenkė
Ieškodami oazių;

Ir kaip lėktuvai mūsų mirties
Kilpose prasilenkė.

Ir lygiai taip, kaip mūsų dienos
Iškritusios iš kalendorių ar šiaip
Kokių matavimo sistemų
Nesusikirto niekada.

Ir vis sapnuosiu
Tavo ausko gijose snaudžiančias
Pelėdas ir tavo kvapą sklidiną tavęs.

O tu mane medžiosi akyse praeivių
Ir susitiksi
Tik ...
Prabėgančius ....
Tik praslenkančius žvilgsnius
Mano nebūties švytėjimo projekcijas.

Ir net galbūt mes būsime laimingi
Skirtinguose matavimuose,
Laikmečiuos, tikėjimuos,
Nors stipriai artimi; ir taip labai nutolę.