argi

Mano šlampančios atgailos-
It žliaugiančios ašaros,
Ridenas pakampiais namų.

O aukštyn į padangę-
It mėlyną prarają,
Pakyla herojais Dievų.

Suvyniotos svajų pakraščiais-
It džiaugsmas vienatvės,
Spalvos praranda pasėkmes.

Suplasnojusios plynaukštės-
It žaibas prairusios,
Sugriūna nesupratus pasaulio prasmių.

Ir neklauskit-
It džiaugsmą supratę,
Kas čia kvepia praradimu.

Aš jau skrendu. Ir vėl skrendu
It atvirkščiu į žemę ritmu.