Taip keista

Taip keista...
Akiduobių ežeruose spindėję žiburiai negesta,
neišnyksta su laiku, išlieka.
Lyg seniausia diktatūra žemėje, bažnyčia.
Sako, puola angelai. Didvyriai, būna, krenta negyvi -
pamirštam.
Su tais, kuriems ištart „Sudie“ nemokam, bėgdami tolyn susipažįstam.
Taip keista...
Palieka pėdsaką ne laikas. O šypsniai, žvilgsniai, šiurpuliai.
Net jei dabar širdies karstuos jie atsimerkt nebeišdrįsta...