Naujasis diktatorius

2096 metų sausio 13 diena.

-Mūsų tautos žmonės! Mūsų mūsų mylimas valdytojas ir patarėjas mirė dėl priešų šnipų antpuolio. - sako balsas iš garsiakalbių.

Minia žmonių nuleidžia galvas, bet tik apsimeta, kad liūdi iš tikrųjų džiaugiasi, kad jis mirė.

-Neliūdėkite žmonės mūsų galingoje šalyje greit atsiras kitas mūsų globotojas! Ir mes vėl būsime laisvi. -garsas iš garsiakalbių.

Į aikšte ateina trys draugai ir vienas iš jų klausia:

-Ką jis sakė.

-Diktatorius mirė. -paaiškino žmogus iš minios.

-Velnias! -paklausęs vienas iš draugų pradeda vaikščioti aplinkui susirūpinęs. -Kaip dabar gyvensime, kai jis valdė viskas buvo labai pigu palyginus su senuoju.

Prie trijų draugų prieina dar vienas gan jaunas žmogus.

-Labas, Kenai, Konai ir Kicu.

-Labas, Maikai. -atsiliepė visi trys choru.

-Kas čia vyksta? -žiūrėdamas į minią paklausė Maikas.

-Diktatorius mirė-pasakė Kenas.

-Apmaudu-nuliūdo Maikas. -Bet turbūt šitie kvaili žmonės net nesuprato koks jis geras mūsų tautai yra, tfu buvo.

-Niekas, niekad nieko ir nesuprato. -paaiškino Konas.

-Nesvarbu, kad neišleidžia už sienos ar, kad po devintos valandos nušauna kas nemiega. Svarbiausia, kad įveža prekes ir dar puse per puse nupigina ir dar pačios geriausios kokybes daiktus. -pasakė Maikas.

-Daiktai seniau buvo brangus, todėl, kad labai taupydavo medžiagas ir parduodavo dėl sudėtingo tuštumos liejimo meno hahaha... ir dar todėl, kad valdžia buvo perėmusios moterys kurios galvoja, kad kuo daiktas brangesnis tuo jis yra geresnis, ir pačios jos būdamos valdžioje išleidžia visos valstybės pinigus, todėl kainos dar labiau kyla. -Paaiškino Kicu.

-Visiška teisybe, taip, tiesa. -atsakė būrelis Kicų draugų.

Kicu patenkintas nusišypsojo ir patenkintas sau paglostė sau galva.

Japonai visą laiką mokėjo ir moka prajuokinti. -juokdamasis pasakė Maikas ir jam pritarė draugai.

-Numanot kas taps naujuoju diktatoriumi? -paklausė Kenas.

-hmmm.... Tu! -pasišaipė Konas.

-Taip, aš! -atsiliepė Kenas.

Visi nusijuokė pastebėję, kad Kenas apgavo savo draugą.

-Gerai vyrai ramiai dar pastebės manys, kad iš diktatoriaus juokiamės. -sudraudė Kicu.

-Žmonės galite grįžti prie darbų, o mes palaidosime Diktatorių.

-Niekur neisiu tik paskui diktatorių, gal puokštę gėlių numesiu ant kapo, reik pasakyt ate, ate geram žmogui. -pasakė Kenas ir nuėjo į priešingą pusę negu visi kiti žmonės, į kapines skirtas diktatoriui.

-Palauk, tavo suims! -Kicu pačiupo Kena už alkūnės.

-Ach taip, visai pamiršau, kad jie pašalinių nemėgsta. -Kenas apsisuko ir su draugais nuėjo namo.



Keno ir Maiko namai buvo šalia vienas kito taigi jie liko vieni, nes draugai išsiskirstė į savo namus esančius gana toli nuo miesto.

-Gerai, kad būtu koks trumpas karas ir šaldytuve turėčiau tiek maisto kaip praeitais metais. -garsiai pamąstė Kenas. -atsimeni visus kaimynus, tada vaišinom, kad nereiktu išmest.

-O neatsimenu kaip tu tiek daug prisipirkai? -paklausė Maikas.

-Kai atėjau į parduotuvę nusipirkti savaitės davinio pamačiau, kad aparate jau yra nustatytos pagrindinės prekės kurių man reikia ir iš karto paspaudžiau mygtuką „pateikti“, ir kai priėjau prie pasiėmimo skyriaus pamačiau, kad nusipirkau 298 prekes vietoj 109. dauguma jų buvo vyno buteliai. -atsakė Kenas.

-Paskui visą dieną ir naktį gėrėm ir gėrėm, ir net kišenėse pradėjom juos nešiotis vietoj kavos į termosus pylėm. Vieną kartą vos manęs vos neprigavo už neva nelegalų alkoholinių gėrimų platinimą ir nelegalų jų pardavinėjimą. prisiminė Maikas.

-Geri laikai buvo turbūt šiais ir kitais metais taip jau nebebus. -nusivylė Kenas.

-Gali būt, kad nebebus kaip anksčiau, gali būt, kad bus dar geriau. -pasakė Maikas.

-turbūt ir tai įmanoma. -pasakė Kenas-, kad dar bus gerų valdytojų.



Kitą rytą žmonės atėję į parduotuves į autobusų stotis ir panašias vietas kur skelbiama informacija sužinojo, kad jau yra išrinktas naujas diktatorius.

Buvusiame diktatoriaus štabe renkasi visi smulkesni valdžios valdytojai. Į salę įlekia kareivis ir šaukia visiems esantiems salėje:

-Žmonės mano, kad jau išrinktas naujas diktatorius!

-Nuostabu, puiku! -Vienas iš valdytojų pradeda ploti ir jam pritaria kiti.

-Žmonės vėl dirbs sparčiai ir gerai vėl bijos mūsų! -Pasakė kitas.

-Bet reikia paskubėti ir atrasti nauja diktatorių. -Priminė dar kitas.

-Ir kuo greičiau kol žmonės nesusiprotėjo, kad jo nėra. -Pasakė kitas.

-o kaip mes jį atrasime taip paprastai reikia žmonėms nesukelti įtarimo, kad jo neturim reikia veikti slaptai arba neslaptai pavyzdžiui sukviest visus kurie mylėjo mūsų senąjį diktatorių. -Pasiūlė vienas.

-Bet visi žmonės susirinks nenorėdami pasirodyti nedėkingais, nes manys, kad čia eilinis išdavikų gaudymas. -atsisakė plano kol kas vyriausias valdytojas. -Tai reikia rinkti vieną iš mūsų arba laukti kol kas nors pats pasisiūlys.

-Mes turėjom daugybę diktatorių, bet visi mūsų žmonėms nepatiko. -pasakė kareivis.

-Jis teisingai sako! -pritarė vyriausiasis. -Reikia, kad diktatorius leistu žmonėms klaidžioti naktimis kur jie nori, pakeltų kainas, ir išvis leistu jiems daryti ką jie nori, tik tada jie bus laimingi, kai nebebus saugūs!

-O jeigu valdžioje būtų moteris? -paklausė kareivis.

-Taip reikia ko nors panašaus, negalvojančio, vagiančio išleidžiančio milijonus vien sau! -Pasakė vyriausiasis valdytojas. -moterys valdžioje niekad neveikė veikiančios taktiškai!

-Bet kaip mes ją atrasime? -paklausė kareivis.

-Reikia duoti joms testą “Ką jūs darytumėte jeigu būtumėte valdžioje? “-Pasiūlė vienas iš salėje esančių žmonių.

-O jeigu jos klaus, kodėl duodate mums šį testą. -paklausė vyriausiasis valdytojas.

-Pasakysime, kad mūsų diktatorius pasirodė netinkamas. -pasiūlė kareivis.

-Reikia paskirti ir laikinąjį diktatorių. -pasakė valdytojas. -tam darbui puikiai tiktum tu!

Vyriausiasis valdytojas parodė pirštu į kareivį.



-Girdėjot turim naują valdytoją! -draugams pasakė Kenas.

-Turbūt kokia nors moteris. -pasakė Kicu.

-Sąmokslo teorija. -tarė Konas.

-Be mūsų senojo diktatoriaus viskas taip ir atrodo. -pritarė Kenas-Žiūrėk ekrane ant to pastato rodo mūsų naujo diktatoriaus veidą!

-Ant kurio pastato? -paklausė Kicu.

-Čia yra tik vienas pastatas su ekranu-atsakė Kenas.

-Ach taip atsiprašau. -atsiprašė Kicu ir susirado ekraną.

-Edas?! -Visi keturi draugai choru sušuko.

-Ką jis veikia ekrane? Gal nustatinėja kamerą? Mūsų naujas diktatorius? -Draugai pradėjo tarpusavyje neramiai kalbėtis.

-Sveiki mūsų šalies piliečiai! Aš jūsų naujas diktatorius! Pasirūpinsiu, kad gerai ir patogiai gyventute! Būtute saugūs! -kalbėjo Edas.

-Visą laiką žinojau, kad iš jo kas nors išeis! -pasigyrė Konas.

-Transliacija baigta. -ekranas išsijungė.

Į aikšte susirenka kareiviai ir pradeda rinkti moteris ir liepia eiti su jais į apklausą.



-Ei diktatoriau skambink mūsų atrinkimo daliniui! Paklausk kaip sekasi. -paliepė vyriausiasis vadas.

-Taip sere. -naujasis laikinasis diktatorius pribėga prie telefono ir skambina surinkimo daliniui. -Kaip sekasi rinkti moteris į apklausą?

-Jos nesipriešina ir netgi eina paskui mus pačios net nežinodamos kas čia vyksta. -raportavo surinkimo dalinio kapitonas.

-Puiku man nebereiks rodytis prieš minią žmonių. -pasakė Edas. -Sere viskas vyksta puikiai, bet ar mes turime klausimus?

-Taip klausimai seniai paruošti, gali nesi jaudinti. -pasakė vadas.



Moterys sėdėjo gerai apšviestose salėje, mokykliniuose suoluose. Kareivis vaikščiojo aplinkui ir dalijo lapus su užrašytu vieninteliu klausimu „Ką jūs darytumėte jeigu būtumėte diktatorius? “

Vienos moterys tiesiog išėjo iš salės kitos dar bandė kažką rašyti, o kitos užsidegusios vis rašė ir rašė kol laikas pasibaigė, trisdešimt minučių. Kareivis visoms liepė užsirašyti vardus ir išeiti, jis lapus surinko tik kai visos moterys išėjo iš patalpos ir kai jis pats parūkė kojas pasidėjęs ant stalo.



-Kur visos moterys išėjo? -paklausė Kicu.

-Atrodo, kad jas sušaudys. -garsiai pagalvojo Konas.

-Žiauru. -pasakė Kenas. -Gal paklauskim kareivių?

-Kuris drąsiausias? -paklausė Kicu.

-Ne aš neisiu. -pasakė Konas.

-Aš taip pat-atsisakė Maikas.

-Aš japonas man naudingiau čia būti, nes dėl manęs gali išgyventi daugybe žmonių. -griežtai atsisakė Kicu.

-Ką gi einu aš, pasimatysime pragare. -Kenas.

Kenas priėjo prie kareivio ir paklausė:
-Kur vedate šias moteris?

-Slapta negaliu pasakyti. -atsakė kareivis.

Kenas nieko nepešęs grįžo pas draugus.

-Na ką jis sakė? -paklausė jie.

-Slapta misija. -atkirto Kenas.

-Taip ir žinojau, jas sušaudys. -pasakė Konas.

-Ne būtinai turbūt dabar ko nors klausinėja arba leido užeiti pas ūsų naująjį diktatorių. -pasakė Kenas. -Paklausim jei kokia nors viena iš jų rytoj grįš.

Tuomet per gatve pereina keletas moterų.

-Ei klausykit, ką ten su jumis darė? -paklausė Kenas.

-Mums davė testus kuriuose reikėjo parašyti ką darytum jeigu būtum diktatorius. -atsake viena iš moterų.

-Turbūt renka nauja diktatorių, o mūsų draugas buvo pakištas tik kaip priedanga, kad žmonės nesukiltų. -pasakė Kenas.

-O, kodėl sukvietė moteris o ne vyrus, moteris senai tebuvo valdžioje. -pastebėjo Konas.

-Turbūt jie numato kokią nors revoliuciją? -tarė Maikas.

-Gal šalį verčia į demokratine. -tarė Kicu.

-Kai mūsų šalis buvo demokratinė jos vos neužgrobė Afrikiečiai. -priminė Maikas.

-Dėl to, kad žmonės bėgo į rūsius ir net nesirengė nieko daryti, o armijos neturėjome, nes niekas nenorėjo eiti kariauti. -pasakė Konas.

-Ir mes laimėjome vien tik dėl to, kad jie susirgo ar mirė iš bado. -priminė Maikas.

-Jeigu vėl bus demokratija mes greit mirsime! -riktelėjo Kenas.

-Kvaili vyrai, nieko jūs nesuprantat, vien demokratija mus išgelbėjo. Mūsų senas diktatorius tik užvaldė mus pavergė ir susilpnino. Viskas atpigo, nes sumažėjo kokybė! -užprotestavo viena iš moterų.

-Visai ne, retas dabar ką nors supranta šiais demokratiniais laikais! -ginčijosi Kenas.

Moteris įsižeidusi apsisuko ir nuėjo su savo draugėmis.

-Mums reikia naujo diktatoriaus. -piktai pasakė Kenas.

-Gal juo reikia paskirti tave arba įtvirtinti Edą diktatoriaus poste. -pasiūlė Maikas.

-Reikia įvesti tikrai žiauria diktatūrą, kad tie kvailiai suprastų koks geras buvo senasis diktatorius! Einam į Aukščiausiąją valdybą ir paskirti diktatoriumi vieną iš mūsų. -pasakė Kenas.

-Arba įtvirtinti Edą! -priminė Kicu.

-Edas dabar yra kaip ir diktatorius, taigi paklauskime jo ar galime užeiti į pastatą. pasiūlė Konas.

-Taip ir reikia padaryti. Kas pasiėmė mobilųjį telefoną? -paklausė Kicu.

Kenas išsitraukė savo mobilųjį telefoną iš kišenės ir paskambino Edui. Po kelių minučių laukimo niekas neatsiliepė.

-Turbūt jis telefoną paliko namuose. -pasakė Kenas.

-Man atrodo, kad jis jo seniai nebeturi. -tarė Kicu.

-Kodėl taip manai? -paklausė Konas.

-Armijoje jį atima. -priminė Maikas.

-Reiks kreiptis tiesiai į jį. -pasakė Kenas.

-Geriau einam dabar prie rūmų bus lengviau ką nors sugalvoti. -patarė Kicu.

Visi keturi nuėjo prie rūmų ir pasibeldė į duris. Pro jas išėjo kareivis pasitikti nekviestų svečių.

-Ko jums reikia? - paklausė jis.

-Mes norime pasimatyti su diktatoriumi. -pasakė Kenas.

-Ar jus diktatorius kvietė? -paklausė kareivis.

-Galima sakyti ir taip. -įsiterpė Maikas.

-Prašome įeiti, -kiek sutrikęs pasakė kareivis.

Maikas, Kenas, Konas ir Kicu įėjo į valdymo rūmus. Iš išorės jie blizgėjo, žibėjo, tiesiog švietė, o viduje matyt seniai neplauta ir voratinklių nevalyta.

-Iš išorės tikrai grąžiau. -pasakė Maikas.

-Ei kareivi kur galėtume rasti diktatorių. -paklausė Kenas.

-Lipkite laiptais iki pat viršaus, o ten rasite mūsų diktatorių. -pasakė kareivis.

-Ačiū. -Kenas su draugais užlipo laiptais net nelauke atsako.

-Edai! -pašaukė Kenas.

-Ne geriau jį vadink diktatoriumi, o geriau jo visai nešauk, nes kas nors pagalvos, kad jį pažįsti. -patarė Kicu.

-Kurgi jis yra? -savęs paklausė Kenas.

Kai Kenas užlipo laiptais į patį pastato viršų rado vieninteles duris.

-Diktatoriau mes norime su tavimi pasikalbėti! -Kenas įėjo į kambarį.

-Kenas? Taip seniai matytas maniau, kad kur nors išvažiavai! -džiaugėsi Edas.

-Niekad neišvažiuosiu kol turėsim gerą diktatorių. -pasakė Kenas.

-Diktatoriaus? Aš maniau, kad tau jis nepatiko. -nustebo Edas.

-Man nepatinka dabartinis perversmas į demokratiją. -Kenas.

-Kokia dar demokratija ar vyksta perversmas, kodėl man niekas nepranešė? -nustebo Edas.

-Perversmas į demokratiją nevyksta? -nustebo ir Kenas.

-Kodėl kareiviai paėmė visas moteris? Jos sakė, kad gavo kažkokį testą su keistu klausimu. -Susidomėjo Maikas.

-„Ką darytumėte jeigu būtumėte diktatorius? “Taip? -paklausė Edas.

-Taip visiškai teisingai, iš kur žinai apie tai? -paklausė Kenas.

-Aš dalyvavau jų spausdinime. Turėjau tik parašyti klausima ir atspausdinti tiek kopijų kiek buvo sukviesta moterų. -pasakė Edas.

-Diktatorius spausdina testus? -sutriko Kenas.

-Aš ne diktatorius aš tik priedanga renkant naują diktatorių. -prisipažino Kenas.

-Tai va kam jie rinko moteris ir liepė pildyti testą. -Suprato Kenas. -Jie renka moterį valdyti šalį!




-Manau jau atrinkome tinkamą valdytoją. -pasiteiravo senojo diktatoriaus pavaduotojas.

-Ne, tai yra beveik dar reikia keleto dienų ir turėsime tinkamiausia kandidatą. -išsigando kareivis.

-Tai ir neužtruk kokiomis dviem paromis ilgiau! -paliepė valdytojas.

Jis išėjo iš kambario užtrenkdamas duris. Lipo laiptais iki pačio viršutinio aukšto ir įėjo į diktatoriaus kambarį.