Ach, Benas, bandė gaudyti vėją,
Tą nepagaunamą, išprotėjusi dėdę.
Bet jam nusivilti reikėjo.
-Močiute, tas vėjas išprotėjo!
Jis lekia, bėga ir žaisti nenori,
Močiut, ką daryt, man vienam žaist nesinori!
-O Tu, pasiimk baltą lapelį,
Ir ten nupaišyk, savo draugą vėjelį.
Ir tą, vėjeliūkšti, galėsi pagauti,
Ir galiausiai, galėsi su juo draugauti.
-Ir aš tą vėją, galėsiu pagauti...
Berniuko akytės žibėjo it auksas.
-Bet aš jo, juk nemačiau!
Ar jis storas, ar plonas, aš nežinau!
-Nusiramink, berniuk, imk lapą ir piešk,
Piešk tokį, kokį nori draugą turėt.