Jaunuoliai ir gyvūnėliai

„ Aš skraidau savo bute
  Palubėm iriuos valtele“
  Šią puikią dainą kažkeli patrauklūs jaunuoliai apie 19 valandą dainavo eidami per Antakalnį, pro 18 mokyklą. Jaunuoliai patiko praeiviams, mat šaunieji praeiviai puikiai matė nuostabų jaunimo sąmokslą. Šaunieji praeiviai patys galvojo kaip čia susirinkus savo mieliausius draugus ir vieniems nuo kitų taip užsivedus, kad galima būtų einant dainuoti:
  „ Aš skraidau savo bute
  Palubėm iriuos valtele“
Jaunuoliai dar visus džiugino dėl to, jog buvo labai gražūs ir su labai gudriais veidais.
Šitą įvykį prisiminė mergina 7 valandą ryto važiuodama į mokslus, nes bet koks sąmokslo prisiminimas jai sukeldavo atlaidumo ir linksmumo jausmą bet kokios žiaurios kontrolierės, ar senų pirdžių prispaudusių ją prie lango atžvilgiu. Kita vertus išlipo iš troleibuso ji dviem stotelėm per anksti, prie vieno draugo namų. Ji stovi po langais ir skambina iš taksofono ir sako:
- Labas rytelis, Miša. Gal nori varyt į turgų dabar? Kalvarijų. Nu. Tai varom, aš po tavo langais. Davai.   
Ji atsisėdo ant bordiūro ir žiūri į Mišos langus. lange pasimato Miša. Įdomus vaikinas- pasiemė i abi rankas po chamiaką ir ėmė šokti merginai esančiai apačioje valsą. Jis ilgai ir aistringai žiūrėjo į savo chamiakus sukosi su jais, kilnojo juos, poto įkvėpimo pagautas dar suvaidino sceną kaip Maiklas Džeksonas iškiša savo vaiką pro langą. Iškišo abu chamiakus pro langą ir ėmė jais mostaguoti. Miša- šešto aukšto gyventojas. Staiga vienas chamiakas išslydo Mišai iš rankų ir ėmė kristi žemyn. Jei chamiakas būtų galėjęs jis, manoma, būtų rėkęs. Bet jis negalėjo. Pirmo aukšto kaimynė kaip tik pro langą  purtė kilimėlį ir chamiakas prieš nukrisdamas ant žemės, tarsi ant batuto, porą kartų atšoko nuo kilimėlio. Įsižiebė viltis. Kaimynė suspigo ir pasakiusi „ Chamiakais lyja „  pasislėpė.
-Marija! Marija! Nubėk, pažiūrėk ar chamiakas gyvas! - čia šaukė Miša, dabar visas išbalęs ir tvirtai priglaudęs jam likusį chamiaką.  Marija bėgo. Ji peršoko per kačių namelį, ir prasidraskė pro krūmą. Netoli sienos, ant batono trupinių balandžiams  tyliai gulėjo menkas chamiakas.  Marija paėmė jį ant rankų ir pamatė, kad gyvas.
-Gyvas!!! Chamiakas gyvas!!
- Ačiū Dievui!! Užeik pas mane.
Miša visaip kaip atsiprašęs chamiako įkišo jį į narvelį, užsimetė paltą ir davai. Nors turgus buvo už kokių 7 stotelių bičiuliai nusprendė eiti pėščiomis, ir pasivaikščioti tarp daugiabučių. Marija ir sako Mišai:
- Tai gal parūkom?
- Parūkom, Marija.
Jie atsisėdo ant senių suolelio ir parūkė. Šalia sėdėjusį senį irgi pavaišino. Šit kokia kalba užsivedė:
- Marija, Marija, štai kokią problemą turiu. Mes su tėvais nusipirkom šunį.
- Tai nori chamiakų atsikratyt?
- Ne chamiaką aš netyčia išmečiau, šuo mažas- pripras. Šuo- taksas. Reikalas yra va kur.  Šuo- taksas. Aš iškart ir sakau tėvams, pavadinam jį Vokiška Kokybe. O jie visi užputojo, kad, atseit nepatogu, per sunku kviest ir šeip, kad reikia trumpo. Tai mano sesė pasiūlė Maxą. Vos neišprotėjau!! Buvo ten skandalas po Maxo. Šuo gi ne durnas- išmoksta. Kas svarbiausia mano sesės geriausia draugė Valerija irgi nusipirko šunį ir pavadino jį Linkolnu. Bet niekas jo neikaip kitaip nešaukė  kaip Jūsų Ekselencija! Ir nieko! Išmoko!
- Ne ne ne. Šuo trumpai turi vadintis. Turi šuo vadintis trumpai. - čia įsikišo senis- Aš pats turiu du vilkšunius- Rexus.
- Ir kaip jie atsikria kurį šaukiat?
- Abu parazitai atbėga. - Senis šypsosi. Marija ir Miša irgi šypsosi, džiaugiasi kaip būtent jiems pastoviai netyčia pavyksta susidurti su puikiais seniais. Bet nepraėjus nei 5 sekundėm abibusio susižavėjimo, štai kas nutiko.
Pro suoliuką ant kurio sėdėjo trijulė praėjo dvi mergaitės, kokių 8 metų, nešinos lankais sukti aplink liemenį, su pūstom striukėm ir baisiom žieminėm kepurėm. Neaišku kaip mergaitėms turėjo gautis sukti lankus aplink labai vaikiškus liemenis, bet Marija pagalvojo, jog sprendžiant iš jų snukelių joms sekasi geriau nei jai. Mergaitės įdomiai kalbėjosi:
- Mano tetis vairuoja Pežo.
- O mano tetis labiau vertina vokišką kokybę.
Šis mandras mergaičių pokalbis Mišai ir Marijai tapo akivaizdžiu įrodymu kaip šuo turi  vadintis, ir mandagiai atsilabinę su seniu, jie patraukė link turgaus, kur nusipirko gėlių, kibinų, ir dar kažko.
Man labai patinka šie du jaunuoliai, tas senis ir tie pora chamiakų.