pamiršus plunksną...

2009 11 08

ne rašale maudosi mintys bekraštės,
tik rūke, tik virš rūko... kur pienės
pūkas išmelštas priglunda, kur vėjai,
kaip vienas -  visi stiprūs ir nieko
nebijantys. Sumindau plaštakę
prilipusę prie skverno. Atpūtė
iš svirno atplėštą nuo balkio.
Truputis rūgio į kūną nugarmėjo,
kad nesužvarbčiau su siela ir niekad
nešildyčiau sniego. Kartais taip nutinka
ant skruostų įsikuria raudonis.
Tiesiog...
Kartais taip jau nutinka...
kai ne žvaigždės skliautą žymi,
bet žvilgsniai. Pakeliu akis į viršų
šerkšnu aplimpa. Nuleidžiu dulkėmis
virsta. Taip ir keliauju per laiką,
o gaila, kad mintys ne rašale maudosi,
bet neatsiklaususios spragsi klavišais...