Per nušienautas pievas

Svečias kelias ankščiausią rytą
po išgertuvių, po baliaus.
Kakta, šalti prakaito lašai ritas,
visas išprakaitavęs, išbalęs.

Slegia pečius, sunkus doklas,
ant peties, liūdnas dalgis supas,
per nušienautus dobilus,
tarsi iš savų namų išvarytas.

Visas išprakaitavęs, išbalęs,
marškiniai, tarsi popieriniai tęžta.
Kraujo, prakaito klanai,
ežeras, tarsi vidurvasaryje užšalęs,
ne snaigėm, žiedlapiais nusėtas kelias.

Į svetimus juodraščius akis subedęs,
sielą, kūną, tarsi batus nusivalęs.
Visas suprakaitavęs, išbalęs,
tarsi karalaitę vedęs.

Per naktis, plunksna skrebina,
klausos Betchoveno, Skrebino.
Džiaugias, kažką gražaus parašęs
nors kartą metuos.

Tarsi apuokas
kasa purvą, auksą, sniegą -
pasaulyje keisti dalykai dedas.
Užsivilkęs seną Praeities sermėgą,
kerta paskutinį - prisiminimų ledą.