Taip ateisiu kasvakar pabūti šionais

Kai saulėlydis vakarą gros aš ateisiu .
Ištirpinsiu šalčiu nutapytas snaiges
ir sutilpus puodelį žaliosios arbatos,
pasistengsiu sušildyti tavo rankas.

Iš palėpės ištrauksiu nuvalkiotą tylą
ir apgobsiu senų padavimų skraiste.
Nesvarbu, kad galėsiu kalbėt tik nebyliai,
Tu turėtum šįvakar pajusti mane.

Tau sukursiu jaukumą iš šnarančio sniego
ir pavirtus senelės nertais patalais
prisiliesiu naktim, taip, kad tau būtų miela..
.. taip ateisiu kasvakar pabūti čionais.