2009 11 04
kai nebūni
šalia
bijau ir vėl
likti
vienas...
todėl nuolat
stengiuosi
įžiūrėti tave
kiekvienoje namo
kertėje,
atitraukęs užuolaidą
nesistebiu mėnulio
skleidžiamais kerais,
jo dulkėmis
pakvimpa miestas,
kaip pakvimpu
ramybe bundant
šalia.
Be baimės
tapti trapiu
atsiskleidžiu
ir nuoširdumu girdau,
tau nepasiekiamas
mano naktis.
Atveriu visas sapnų
ertmes, kad tave
prisiviliočiau.
Aš nešnabždu, tai ką
kartoja pusė
pasaulio žmonių
tiems, kuriems
jaučia šį tą - juos
gluminančio,
nes galiu
paprašyti, tik
apkabinti, kai
jausiuosi
vienišiausiu
medžiu
didžiausioje pasaulio
girioje.