Žinok

Pasaulyje stebuklų pilna,
Kuriuos atsineša viltis tava.
Ir lieka lyg prisiminimai,
Sapnai ir jų švelni gaida.

Kai juokas saulę tau atstos,
O šiluma pataps švelnesnė nei tados,
Kai susitikom rudenio šalnoj.
Kai liūdesys supras likimo vingius,
O ašara byrės tik džiaugsmo valandoj,
Žinok, nėra brangesnio nieko,
Kaip džiaugsmas tavo mano sieloj. 

Ir bėgs tie metai nesustodami,
Atnešdami didesnį džiaugsmą,
Kuris lydės nepaprastam gyvenimo kely,
Atnešdamas vis naują griausmą..