Jeigu sielos tylą griauna piktas poelgis ar žodis,
Jeigu veržiasi niršioji upė iš krantų,
Kur surast ramybę? Kas pamokys, kas parodys?
Kaipgi man šviesoj išlikti, jei burnoj kartu?
Kad galėčiau langą vėl pravert į saulę ir į žmogų
Atvira širdim ir be užuolaidų storų.
Gal tada suprasiu, sužinosiu, kad pati nemoku
Būt ištroškusiam šaltinėliu skaidriu, tyru.
Ką daryti? Remtis į tą petį, kurį gyvenime pasirinkot.
Jei ja labai kartu.
Ir pilkė teisingai pasakė, ne visiem lakštingalom suokt, kiekvienas turi savo vietą. Net šūdas. Ir jo paskirtis nei kiek nemažesnės vertės nei aukso. Patikėkit.
Pritariu Vanigera. Geras ir tikrai nuosirdus eiliukas. Kaip tokiu truksta ,o vertintojai cia niekada matyt nebuvo normalus. Arba ,,saviems,, arba tam tikriems stiliams simpatizuoja. Atsibodo jau...
Jeigu žmogus turi tyrą sielą ,yra jausmingas ir apie tai rašo eiles, tai šio puslapio vertintojai visada vertina kuolais ir dvejatais. Nuoširdus eiliukas, vertinčiau tikrai stipriu 4.
...patiko.
Tik paskutinę eilutę reikėtų pakoreguoti:
Būti šaltinėliu trokštančiam - skaidriu, tyru. -tada išlaikomas rimo skambesys. Dar vietoje jei burnoj kartu? man regis, geriau ir logiškiau:
jei aplink tamsu? Nuoširdžiai.