Lapkričio vakaras

----------------------Skiriu
----------------------geriausiai Europos Sąjungos poetei

Šlapios, sulytos sutemos,
lietus be perstojo pliaupia.
Tėvas šlapias malkas į vidų sutempė
ir užsnūdo šalia pašiurpusių pliauskų.

Šalia šlapių malkų nuvirsiu,
parašysiu eilėraštį - raudą.
Nuo žiūrėjimo, nuo sunkaus darbo,
akis, rankas skauda,
ugnies kerštingas,
ilgesingas spjūvis buvo.

Per Bobų vasaras
įdegsiu kaip nuodėgulis,
Obamiuku pavirsiu.
Dega, liepsnoja, smilksta
skiedros, pjuvenos,
spurda, blaškos -
stalai, sienos, grindys,
miršta rudenio spalvos -
akinančios, ryškios,
lietaus ašarom suspindusios.

Kapus, namus vijokliais apipinsiu,
tave guosiu, jauną ir įširdusią.
Stringa, trūkinėja rudeninis filmas,
keistų garsų ir lapų pilnas.

Išpirksiu visas nuodėmes sunkiu darbu,
akmeny iškalsiu tėvo veidą rūstų.
Tašysiu, rašysiu apie orą žvarbų,
kojos iš namų nekelsiu.

Varvinsiu ugnies, nevilties lašus,
šalti vėjai baigs plėšyt lapus.
Rašysiu, akmenis tašysiu
į Dievą, velnią būsiu panašus.