Helovyno diena

Ant stalo
du moliūgai
kaip oranžiniai
žibintai,
ryškiai spindi -
nesvarbu ar diena
būtų ar naktis.

Šalia guli rožė
raudona, ties
kotu sulenkta,
lyg palengva
nepanešta gėlės
šitos našta.

Ore tvyro
kruvina melodija
viliojanti visus
nepasiduoti, malšinanti
aistrą ir sloginanti
troškulį dėl
sauso vyno.

Pamažu žvaigždės
nustoja mirgėti
ir mėnuo slepiasi
už debesų, artėjant
dienai visas
siaubas išgaruoja
lyg migla.