2009 10 25
trukteliu šiaudą...
ilgiausias pakliuvo
turėsi padėti peržiangti naktį
many. Paukštis jaunatimi
nukrito į delną, mėlynasis
griežlys, padange
kvepiantis - šiaudą
pačiupo.
Išplėšė naktį
ir baimę suklupti.
Taip aidas per lauką
vilkdamasis. Sukrešėjo,
daugiau nebežaidžiau
šachmatais su lauku,
nebeprisukinėjau seno
laikrodžio medyje
ištuštėjau, kaip vynuogių
kekė. Išsivaliau, kaip kailis
ant žemės padžiautas.
Nebeliko tamsybių,
nei mėlyno paukščio,
tik netaktiškai žodis
pabiręs:
m
y
l
i
u