2009 10 23
prieš liule, kai liūlis
bėgair kosti belenkaip,
norėčiau i tavo lovytę
pasibelst. Pakosėti drauge
ir paskaičiuot žvaigždžių
už lango – jų nematysime
visų, nes pusė likusios
ant vakarykščio sapno
delno.
Ten pienės virstančios
lietum, kažkur vaizduotės
pakraščiuos lai atneša
šiąnakt žiburį paklysuį
miškuos. Liga neleidžia
eiti iš namų, tad gaivų
orą nuo rūko tau renku,
kurį pagrobti
pabijos net pilkas
rytas Lietuvos.


žiūrintis dangun






