Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 22 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







2009 10 22 proza X

padvelkė citrinmedžiu... nevėdinta upe, kai šįryt išmokau neverkti, supratęs, kad virstu kekše. Taip maudžia krūtinei, po akmeniu, samanos dygstančios lėčiau nei mienuo. Šiandien parsidaviau gyvenimui, kuris nurisnojo griovin. Tiesiai nuo skardžio į lėtumu pasižyminčią dieną. Ji niekaip praslinkti nesugebėjo lengvai.
  Diena nusinešė
                      pirmągymį, kad antras gimęs – nežūtų taip greit.
  Klega lapai ant medžių, o aš susitaikyt turiu... mėtosi žodžiais it durklias praeiviai. Šnabžda nebyliai -  numirsim visi, bet tai taip neįtikinančiai skamba, taip baisiai gėdingai. Geriau pasiimtų mane. Juk pumpuras sprogstantis vasarai, nenori išeiti į naktį. Nesuvokdamas trupančių ašarų, negyvenęs many per ilgai. Išsinešę šlamesį lapų, pražiotus upelio nasrus ir stingdantį kraują noktiurną, kurį rašiau žiemos vakarais.
  Sako pamirški – bus kitas, bet kodėl negalėjo suklyst?
  Ant upelio pakrantės dvi pėdos. Dvi mažos pėdutės tenai... sau klausosi upės čiurlenimo, sau klausos giesmės, kurios niekas negirdi ir jau neišgirs, tik prabėgęs padauža lokys susirinks draiskanas mano bevalės minties. Nusineš...
  o aš sėdžiu šį vakarą tylų. Tylesnį už tavo akis. Ir taip byra po smiltį, po trupinį žvirgždo į mirtį, kuri pasirodė erdvi.
  Pamiršimas – pamišimui.
  Šiandiena surakintas savy. Spyna sukaustytas ir virvėm ąžuole gilem žaidžiu, taip iškirto pirmagymius, kaip mišką, kurio nerandu, tik skliautas dulkėtas vis veržias iš mano akių suteptų, taip skyla nuo seilių verpetais lietus.
  Nuplaudamas žemę.
  Ir atmintį mano...
  juk aš nužudžiau, nebūdamas savo namuos. Nekaltinki vapa vėl vėlės. Nekaltink, tai kaltas ruduo...
  jei užmirščiau pasaulį, kaip stiklas užmiršta kumščius, kurie veržės girti į namus. Aš tapčiau durklu praeivio, kuris krito į kūnus glebius. Jie veržės į moterį gatvėj. Apšvietimas tą naktį priblokštų visus. Ji nieko daugiau negirdėjo, tik renkis... tik gulkis. Paklusk. Ją paėmė dviese. Jėga. Kaip rodė prabėgantys titrai porno prislėgtam kine. Jos pirštai kabino asfaltą, akmenys raižė kelius. Kažkas nusileidęs į skersgatvį akmenio -  nukirto, tiems niekšams nagus.
  Ir skendi kraujyje viešnamis. Ir skelbia visiems. Prievartautojus plėšysim, kaip piranijos ryja žioplius. Neišsaugojo likimas prievartautojų kūdikio, mat jų buvo, ne du...
        dar naktis nusidėjėlė dangstė, dar prisidėjo nematę ir nieko negirdintys gretimų gatvių klientai.

  Kudikio laukė Sofi, kuri po išsivalymo aštuoniolikos, negalėjo pastot... net ir prievartautojų vaisius, bent tą naktį galėjo prinokt.

  Antrasis buvo paimtas iš vaikų namų vyresnis, kad košmaras nepasikartotų.

  Taip sofi tapo mama... mamų mama.

  Nepasikartojo.
2009-10-23 00:05
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-10-26 12:17
Nendrinukė
"Šiandien parsidaviau gyvenimui, kuris nurisnojo griovin" dieve, kokia artima tiesa, kad net skauda
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą