Nuotaika

Rytas vėl rasomis sugrąžino vakaro pagrobtą dieną,
Širdyje akordais nostalgiška gaida suskamba.
Įtempti nervai iš pačio kiečiausio plieno
Palaipsniui, pamažu vaškinėmis gijomis tampa.

Surūgusi nuotaika džiaugsmų pamatuos įsiskverbus
Verkiančio liūdesio pyktžole tuoj sužydės.
Kas vakar dar buvo viltinga, prasminga ir svarbu,
Šiandien kaip duona sena supelys, pažaliuos, sužiedės.

Bet saule ryškėja vilties spinduliuojantis lašas –
Ne viskas išnyko! Ne visos dar viltys prarastos!
Mintis dar gyva atmintim įsileidžiama prašos,
Kad galėtum iš naujo ieškoti, atskleisti, perprasti...

Ryto saulė labiau vis skaidrėja. Ir nuotaika!
Mielo liūdesio žydi gražiausiom spalvom pyktžolė!
Praeitis užbraukta, užmiršta, kaip nublukusi nuotrauka,
Kaip trunijančio  medžio šešėlis įmintas žolėn.