Nesupratau

Nesupratau...
Nesupratau žodžių, kuriuos skaičiau,
Balti lapai išmarginti juodai,
Simboliai įstrigo širdyje giliai.
Prasmė užsikasė tarp jausmų,
Niekaip reikšmės suprast negaliu.
Matau sudėliotas raides,
Akys neramiai lakioja po jas.
Žodis po žodžio – kraujas užverda,
Taškas, kablelis – ar viskas pasverta?
Tekstas sudužo... kaip viltis,
Pažiro aplinkui šukėmis aštriomis.
Sminga sielon, į pirštus,
Sužeista širdis pasruvo krauju –
Nenoriu suprasti ir negaliu...
Skaitau, skaitau ir vėl skaitau,
Gal tarp eilučių ką palikau?
Žodis vienas „Sudie“ iš viso teksto,
Bado akis ir ašaromis pasruvusią sielą.
Be perstojo vis skaitau, o akyse tik tamsiau.
Nesupratau, nesupratau, nesupratau...
Palauksiu kylant saulės,
Šviesių jos spindulių.
Skaitysiu vėl žodžius iš naujo,
Gal rasiu trupinėlį meilės –
Sudėliosiu ją iš pažirusių šukių aštrių.
Sudie...
Ne- Labas rytas! – sakau.