Lekiu kaip viešpats virš vandenų,
Basomis pliuškendamas keteras bangų.
Pakylėtas meilės, be sparnų,
Pirštais geidžiamą, išsvajotą dangų liečiu.
Jausmas... lyg būčiau besvoris,
Balta gulbės plunksna, pakilusi į orą,
Skrajoju - likimas išgirdo mano norą.
Širdis it būgnas varpų gaudesy,
Iš džiaugsmo skambą,
Kaip lakštingalos giesmė vasaros nakty.
Užmerktos akys, o aš vis lekiu...
Ten... ten Tave regiu!
Akys – bedugnės jūros gelmė,
Plaukai, kaip gaivaus šaltinio versmė.
Rankų prisilietimas šiltas, švelnus,
O bučinys nuodingas, nuodingas... svaigus.
Išsimaudęs bedugnės versmėje,
Apkabintas šilumos jausmų,
Paragavau saldžių nuodų,
Dabar vos žemę liečiu –
Skrendu, skrendu, skrendu...