<............>

Susikibę rankomis
vis tą pačią maldą
šnabždam... lietuj

lai liaujasi
ir pagaliau
pražysta
snaigėm
tie pilki
kalnai
virš mūsų.

Juk paukščiai
nutiesė iš savo
kūnu tiltus į rytojų,
o mes palinkę
bandome bučiuotis,
tik lūpos skyla
ir vaitoja;
nuo vėjo
braška namo stogas
ir  stūgauja jau
splavos
visiškai prinokę.