N u t a r i m a i

Pienės jau pūkus pasėjo
Ir bijūnai nužydėję
Barsto žiedlapius švelnius.
Musė bastos po namus.

Miau, iš nuobodulio bloga.
Gal užlipti man ant stogo?
Sako, kad šita vieta
Kačių giminei šventa!

Vos pietys pavasarinis
Lietum sniegą išnaikinęs
Plūsteli šilta banga,
Širdys suplaka staiga

Tuk tuk tuk,  taip greitai greitai.
Uodegytės užsiraito,
Miau, kurrr miau, visu pulku
Katės veržias ant stogų.

Saulė leidžias, mėnuo kyla,
Lig pat ryto nenutyla
Nuostabi daina kačių.
Miau, pramokti jų turiu.

Šalia namo obelėlė
Lig dangaus šakas užkėlė.
Miau, kur rasiu aš geriau?
Murrr? Dabar lipu. Tuojau.

Mūsų Musė žaliaakė
Jau padarė, ką pasakė,
Aplink dairos nuo šakos
Ir staiga, kad uždainuos:

Būsiu, miau, tikra poetė:
Miau, man pažadėjo tėtė,
Kai buvau visai maža.
Miau, atėjo ta diena...

Ir kaipmat pritrūko žodžių.
Ne taip lengva, pasirodo,
Tas dainas sudėt išsyk.
Šaukia kielę – paklausyk,

Taip gražiai dainuoju dainą,
Bet toliau nebeišeina.
Gal tu man padėt gali?
Kaip giesmėms žodžius randi?

Aš tau pasakysiu tiesiai,
Su kieliene giedam dviese:
Civlit – cirli, civlit – citi...
Ką mes norim pasakyti?

Šiandien saulė skaisčiai šviečia,
Kirminėlių rankiot kviečia
Dėl vaikelių, dėl mažų.
Civlit – citi, kaip smagu.

Uodegytes pakilnojam
Ir toliau linksmai dainuojam.
Lai visi giesmelę girdi:
Cirli–citi, civlit– cirli.

Miau, giesmelė ta trumputė.
Ar ilgesnė gali būti?
Kielėms tinka tik trumpa!
Laiko gaišt nėra kada.

Su tavim gana plepėti.
Reikia vaikelius penėti,
Daug prigaudyti uodų,
Musių, sparvų, vabalų.

Mums gyvent pastogėj gera,
Atsilygint už tai dera.
Civlit – cirli, civlit – citi!
Ką tuo noriu  pasakyti?

Saugom nuo kenkėjų sodą.
Miau, miau, miau, o aš už globą
Padaryti ką galiu?
Eiki gaudyti pelių,

Nes jos eibes namuos daro.
Miau. Skelbiu, miau,  pelėms karą!
Nebenoriu, miau, tingėti,
Saugosiu Senelio klėtį!