„Ode“ namų vagiui (Dedikoju tam, kuris save atpažins)

Pasitikėjimas dažnai priligsta naivumui.
Labai jau norim  mes gytventi tarp dorų žmonių...
Tačiau, gyvenime tą tikrą padorumą
Dažnai pranoksta žvėriškas godumas. Apmaudu!

Artistiškas veidmainiškumas, dengiantis cinizmą,
Plius aplinkybės, plius vengimas realios bausmės -
Štai atributai, be kurių neekzistotų aferizmas,
Kurie primigtinai „prilimpa“ prie namų vagies.

Joks užraktas nuo tos šlikščios rūšies negelbės!
Beprasmiška ieškot namų vagies moralės pagrrindų.
Berybis egoizmas ir pavidas „visagalis“ -
Štai jo vedliai per labirintą sąžinės gelmių.

Tokie nebus laimingi niekados,
Nes nepasotinamas jų godumas!
Nepaisant giministės artimos,
Jie vogė, vagia, vogs!
Jiems nusispjauti į savigarbą ir padorumą.

                                         
                                                            Šiauliai 2009 m.