Pagonis

Pagonis aš,
tik kryžiaus sunkaus
prispaustas.
Sermėgom aprengtas,
nei gyvas, nei
pasmaugtas.
Jaučiu ugnis
plasnoja, bet
nei žarijos, nei
liepsna, bet dar
matyt gyvuoja.
Dairaus aplink
ir neteisybė
kasdien akis
uždengia.
Noriu girdėt, bet
melas...
tik niekuo netikėk.
Fanatikai, jie viską
ryja, o kryžiai
tyliai slegia, kaip
tyliai smilksta
žvakės.
Kasdieną visi valgo
melą, daugiaveidį
melą.
Bet Dieve!
O, Perkūne!
Padėk atsikratyt
pelėsių!
Juk kiek gali kentėti?
Tu pasakyk, kur yra
Saulė, atskleisk
apgaulę.
Parodyk jiems,
kad gailestis
seilėtų balamutų
neturi jokio kelio.
Perkūne, kad tie,
kurie verti
greičiau pražūtų!
Ir ne isterija,
ne melas, o ugnies
misterija tegul
į tolį veda.
Perkūne mes
tave pagerbsim.
Prie amžinybės medžio
įkursim kaitrią ugnį -
valysimės nuo melo!