Pripustyta vasara

Tą vieną išdainuotą skambią ašarą
Vienintelę išverktą liūdną dainą
Tau dovanojau pripustytą vasarą
Kuri po žydinčios žiemos ateina

Stovėjai kiaurai saulėje sušlapęs
Lietus džiovino ištaršytus plaukus
Kvatojau liūdesiu, šypsniu liūdėjau
Trumpai, tik visą amžinybę, laukus

Tau savo meilę žodžiais pratylėjau
Bent tylą išsakiau širdim lig galo
Kai vėjo stinguliu pro šalį nuskubėjai
Kai praūžei lyg akmeniu, širdis apsalo...

Apsalo nuo pavasario ir sprogstančio rudens...