Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Naktis nesumerkiant bluosto. Tokia tuščia ir protarpiais vieniša. Minčių keliais braunuos pas Tave, bet prieš akis migla bekraštė. Kur gi tu? Kodėl neatsiliepi? Ar dar ilgai man teks šauktis tavęs, mano meile? Aš einu kažkur, į nežinomybę, kelias deimantiniais skustuvais drąsko pavargusias pėdas.. Man skauda, aš be jėgų. Nepaisant visko, aš einu. Keliauju pas tave, nes žinau, jog manęs lauki.. Kažkur atsisėdęs ant suoliuoko, po vasaros lietum atgaivintu medžiu... Laikydamas ramunę rankoj... Tiesa, ji apvytus, bet net tokia ji man kvepianti ir neapsakomai graži.. Juk gėlės kvepia nuo jas dovanojančių rankų...
2009-10-12 18:51
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-11-06 00:09
Varinė Lapė
Prasmės yra, bet viskas pateikta gana skurdžiai, per daug lipšniai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-10-15 09:51
Sigitas Žičkus
Prisiminiau, kaip tiksliai Robin Sharma knygoje "Ką tau skyrė likimas" rašė: "Rankoje, kuri dovanoja rožes, visuomet lieka žiedų aromato"...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-10-12 19:35
Hekatė
Daug stiprių emocijų,pradžia skaitėsi lengvai,paskui kažkiek sušlubavo stilistika ir paskutinis sakinys  išsiderinęs,bet visumoje neblogai.:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą