Vilnius.Važiuojant į stotį

Įstrigo man jo
Raudonos gyvos lūpytės 
Kvėpuojančios rudenio vėsuma

Jos alsavo vaikyste,
Tik sykį  ryžtingai sučiauptos
Išdavė ne vaikišką patirtį.

Ir šiaudiniai plaukučiai,
Kurie jau buvo užgrūdinti vėjo
Tokie gražūs, plonyčiai,
Išsidraikę  šiltų rankų ilgėjos...

Ir tarsi gandriukas iš lizdo,
Plikas kaklas iš striukės
Seniai išaugtos, nudėvėtos,
Kyšojo,


Kai prie sankryžos,
Taip susikaupęs
Tėvą  už rankos jis laikė
Ir pusgirtį saugiai per gatvę pervest norėjo.