trys metrai gyvenimo

Bekraštės mūsų sielos
Pasmerktos per amžius klaidžiot vienos.
Klūposim po Bažnyčios bokštais
Ir eisim keliais elgetų takais.
Ištiesę ranką prie šventoriaus,
Mels šios vargetos ne duonos.
Tamsa alsuojanti širdis
Taip trokšta, kad ją sušildytų mirtis
Vidinių savo liūtų sudraskyti,
Stovėsim prie bedugnės krašto
Ir imsim laimę mes matyti,
Kai iki žemės liks trys metrai