Bejėgis, beskausmis, bespalvis
miegas įlenda pro
atvirą langą
kartu su vakaro vėsa.
Dieve, kur tu pasidėjai?
Šioje pasaulio kryžkelėje,
tik moteliai ir
reklamų šviesos,
ir nepažįstami veidai.
Tik pažįstamos
svetimo kambario sienos.
Kalbuosi su kalnais
už lango,
jie atrodo taip arti,
bet yra taip toli.
Dieve, tu taip pat toli,
o gal taip arti,
tik aš nežinau kur.
(Kažkas mus stebi
pro gretimo namo langą).
Pamojuoju mėnuliui-
la-ba-nak-tis-
ir susiriečiu šaltame guolyje.
Miegas susirango lyg katinas
man ant galvos.