Kai tu gulėsi lovoje ramiai
Ateisiu pas tave,
Atklosiu kaldrą mėlynam sapne,
Prigulsiu aš greta,
Kaip mėlynas agurkas,
Ir pasikišęs šaltas kojas po kaldra
Ramus šalia užmigsiu...
Kai atsibusi šalto prakaito išpilta,
Sugriebtos tavo pėdos,
Apžiotas tavo šaltas kojos pirštas…
Nenusigąsk! Žinok, tai aš,
svajonių tavo diedas,
laiku iš lovos neišspirtas: D: D.