„Tiurli“

Marazmatiško miesčioniškumo  įsikūnijimas, besišypsantis dantytomis žandenomis,
Seilėmis praryjantis tavo savastį,
Sienų ir stalų paveikslai nukabinėti tavo kūnais,
Žvilgsniais metamais į praeitį.

Kapoklės žinginiais beeidamos ir kaldamos kiekvieną sakantį,
Lygiuot, ramiai, giliau įkvėpk,
Ir tik išprievartautos gatvės, kraujais paplūdusios,
Nelyginant naktinio sielvarto.

Kur blizgus akiduobių žaidimas,
Šėlsmas skausmo,
Pančius rišantys šešėliai, lekiantys tolyn,
Laužai tarp lapų.

Palikdami mane išeinanti,
Ir sakantys:

peut-être,
par consequent
au revoir