Prie jūros kranto

Sedėjau aš ant jūros kranto
Mąsčiau apie svajonę tą...
Ir nejučia prie balto tako
Mergaitę verkiant pamačiau

Nebuvo ji mana svajonė
Nebuvo ji akių žydrų
Nebuvo ji manoji paukštė
Kurios surasti negaliu

Sedėjo ji labai nuliūdus
Tokia menka ir paprasta
Pilkai rudi jos skarmaliukai
Iš tolo dvelkė šiluma

Kažkas širdį manoj nutiko
Pagailo man vargdienės tos
O gintarai į krantą krito
Lyg rudens lapai po lietaus

Aš ištiesiau varguolei ranką
Nors ir nemėgau jos visai
Sušlpęs veidas jos nušvito
Nusišypsojo man jinai