Milijonas metų

Man milijonas metų.
Dar penkiadešimt dienų ir šešios minutės.
Paleidžiu aitvarus
paskui coliuką kolibrį,
skanaujantį bičių pamestą medų.
Mėlynos sienos jo dangaus horizontų
ir nematomi tiltai, pamiršę sugriūti.
Nuostabu sapnuoti
kokosinio skonio sapnus,
pavargusiems laivams surasti krantus.
Ir tos žibančios durys. Aš kartais tikiu -
tai nebuvo miražas.
Milijonas trys šimtai spalvotų stiklų -
tai mano jaunystės vitražas.