2009 09 21
Plevenimas žvakės
Ant voratinklio šilko,
Jei bijote moterų
Geriau išsigąskit savęs.
Gėda neūžaugos berniukai
Gėda, kaip galit myluotis
Slapta, kai ir taip vyrų
Trūkumas moterims. Žiūrint į
Tirštą rūką virš slėnio,
Taip siutinančiai gėda,
Kai susituokę išduodat
Ne su simpatiška
Deive, bet su nusidėvėjusiu
Šunsnukių dievu. Po strazdaną
Ant kiekvieno skruosto,
Po opą ant suoliuko,
Kuris laiko svorį
Gyvulių ligos.
Mes prekiausime mėsinėj
Jūsų suvytusių cukranendrių
Trupėmis. Po trupinį
Į kiekvieno gyvybę,
Po traiškaną,
Nelaimingiesiems.
Nugalabysim, tik tam,
Kad apvalytume ir žodžiai,
Kurie pateisintų ligą
Tiesiog išnyktų.
Jūs bučiuojatės naujausiose
Knygose, laikraščiuose ir
Manekenių draugijose,
Jei jums nepatinka mano
Lytinis rasizmas
Nusipjaukite ir padžiaukit
Ant šakos savo
Jodykles.
Vis labiau reiškiatės
Ir užimat įvairius visuomenės
Sluoksnius. Aš, tik dar kartą
Klausiu jūs esate bent lašelį laimingi,
Jei mes neverstume slapstytis
Ir leistume vaikams prikišt į smegenis
Rodyklių, kurios nukreiptų
Į kelią pavestą
Laike sunykti. Kuo pavirstų
Ši planeta,
Išdegusiu pakelės kryžiumi..?


žiūrintis dangun






