laiškas

spėju tavo dykumą užpylė lietus
nes toks beprotiškas vanduo
koks lijo vakar
galingesnis ir už dykumą
žiūrėk praeis diena dvi
ir jau matysi pirmąją žolę savo smėlynuose
o kai ji paūgės
nedaug
tik šiek tiek aukščiau akių
kai guli prisispaudęs prie žemės
ateisiu pagulėti drauge

sako po tokio lietaus
gali drauge su juo susigerti į žemę
būtų baisu
turbūt
bet dviese gal mums net patiktų
šiam pavasary dar daug savaičių