Žaibuojančio dangaus melsva šviesa
Ugnim užliejo visą naktį,
Kiek akis blausi aprėpia
Ir padvelkė šlapia, gyva vėsa.
Jau iki ryto jos tikrai užtektų,
Bet man vienatvėj jos visai nereikia!
Stiklinis pilko voro žvilgsnis
Kambario tamsiam kampe sustingo.
Sudžiuvus musė jo įtemptoj stygoj suvirpo.
Į savo mielą kuprą susigūžiu kas žingsnis,
Lyg į seną išnarą sulindęs
Ir jau ne tik dangus, bet ir širdis suvirpa!
Jau sujaukti tylios tylos akordai.
Žiūrėt pro tamsų nakties langą,
Lyg pro suplotą adatos skylutę,
Nenoriu. Kai liūdesys, nubodulys, atrodo,
Susigroję šoka liūdną tango,
Aš savo mintį sudedu skrynutėn...