2009 09 15
Jei klausi vėjo, į kurią pasaulio
Kertę pasidėjau. Aš būsiu užjūriuos
Ir jau nebesklaidysiu žodžiu
Suprantamų, bet nuolat alkanų.
Ir, jei kada paklausi ar sugrįšiu
Aš tapsiu gruodžio sniegu, kuris
Niekaip iškristi per Kalėdas neįstengia.
Aš ten kur šilta,
Kur visad maudžia
Kaulus pasiklydusi dulksna.
Tu sugrįžai
Su manimi pašokti nakčiai,
o aš grįžau
Visam. Ten toli nėra
kitoniško pasaulio,
Nėra dienos,
kad negalvočiau apie
Tavo jūras lūpose užšaldytas,
kad
Negalvočiau apie paukštį,
kurį paleidome
Į tamsą nuogą. Ir nebereiks
kankintis,
Klaust ir klupt,
kur visas pasaulis pasidėjo...
Po velnių, tik po velnių iškrito išbyrėjo.
Jei klausi vėjo...
Paklausk geriau
Manęs... ar aš tikėjau,
Kad vėl galėsiu nemylėt,
Bet klydau tas jausmas nesiklauso,
Pasaulį mano apšlifuotam
Nėra smailių kampų,
Tik durys
Per jas ir išeinu....